2019 m. Norvegijos ekonomistai pasitinka pakiliomis nuotaikomis. Šaliai prognozuojami palankesni ekonominiai metai nei 2018 m., kai Norvegija išlipo iš 2014 m. naftos kainų kritimo sąlygotos recesijos. 2019 m. planuojamas 2 proc. BVP augimas, sąlyginai žemos palūkanų normos, investicijų augimas naftos bei dujų sektoriuje ir palanki situacijia nekilnojamo turto rinkoje. Norvegijos įmonių konfederacijos duomenimis 2019 m. investicijų į energetikos sektorių didinimas gali siekti 15 proc., ne naftos sektorių įmonių investicijos 4,6 proc. Šis augimas prognozuojamas nepaisant Vyriausybės planuojamo perėjimo nuo ekspansinės fiskalinės politikos (kuria siekta kompensuoti naftos kainų kritimą ir naftos gavybos mažinimą) prie neutralesnės pozicijos – pajamų iš naftos naudojimą labiau siejant su ekonominiu augimu. Tvarus ekonominis augimas ir sąlyginai sekli darbo rinka įtakos norvegų finansus trimis pagrindiniais būdais – 1. manoma, kad 2019 m. pajamos augs vidutiniškai 3 proc. (labiausiai per 6 pastaruosius metus), 2. 2019 m. tikimasi bent dviejų palūkanų normų augimų – bus brangiau pasiskolinti lėšų, 3. sustiprėsianti Norvegijos krona pabrangins užsienio keliones. Norvegijos centrinis bankas pereina prie palūkanų normos kėlimo politikos ir prognozuojama, kad per artimiausius tris metus palūkanos bus keliamos 6 kartus.
Ganėtinai stiprios vidaus rinkos pozicijos sąlygos didesnį Norvegijos ekonomikos atsparumą globalioms turbulencijoms – Brexit, prekybos karai ir pan. Tačiau globalių rinkų poveikis neišvengiamas – pirmiausia tai susiję su naftos kainų svyravimais, galimais prekybos karais, Brexit ir permainomis akcijų rinkose – kur Norvegijos globalus fondas investuoja 60 proc. už naftą ir dujas gautų lėšų (pvz. gruodžio mėn. smukus Apple akcijų kainai Norvegija per dieną neteko 540 mln. EUR.) Prognozuojama, kad Norvegijos eksportas 2018 m. augo 2,7 proc. bei tikimasi, kad 2019 m. jis augs dar daugiau.
Nedarbas: Darbo ir gerovės direktorato (NAV) duomenimis gruodžio mėn. registruotas nedarbas siekė 63,5 tūkst. arba 2,3 proc. darbo jėgos (neįtraukia asmenų, kurie dalyvauja vyriausybės finansuojamose laikino įdarbinimo programoje; su jais bendras skaičius siektų 80 tūkst.). Nedarbas tarp imigrantų siekia 5,9 proc. o tarp likusios visuomenės dalies 1,7 proc. Imigrantų nedarbas per pastaruosius tris metus sumažėjo 22.2 proc. nuo 13 tūkst. Iki 10,2 tūkst. Per tą patį laikotarpį ne-imigrantų nedarbas mažėjo 21.9 proc.
Rinkos indeksai: Norvegijos pirkimo vadybininkų indeksas lapkričio mėn. siekė 56.1 punktą, 0.1 punktu aukščiau nei spalio mėn. Norvegijos pirkimų ir logistikos asociacija pateikia tokias indekso sudedamąsias: gamybos produkcija augo 2.7 iki 57.7 punkto, užimtumas mažėjo 1.4 iki 53.1 punkto, nauji užsakymai mažėjo 0.4 iki 57.4 punkto, tiekėjų pristatymo laikas ir įsigijimų atsargos mažėjo 0.8 iki 61.4 punkto. Vartotojų pasitikėjimo indeksas, atspindintis nuotaikas dėl užimtumo, gruodį (trečią ketvirtį iš eilės) krito 2.9 punktais. Vartotojų įsigijimų indeksas, indukuojantis tikimybę pirkti vartotojiškas prekes, automobilius ir būstą, taip pat nukrito į žemiausią lygį šiais metais.
Verslo struktūros
Norvegijos įmonių konfederacijoje (NHO), vienijančioje 25 tūkst. Norvegijos įmonių, paskirtas naujas direktorius – Ole Erik Almlid (49), kuris lyg tol dirbo direktoriaus pavaduotoju. O.E.Almlid prisijungė prie NHO kaip komunikacijos direktorius 2013 m. po savo redaktoriaus karjeros eilėje laikraščių, tame tarpe ir Aftenposten. Ankstesnė direktorė – Kristin Skogen Lund pasitraukė iš posto 2018 m. rudenį pradėjusi vadovų studijas Ginkluotųjų pajėgų universiteto koledže. Ji perima CEO pareigas Schibsted grupėje, kurios nuosavybės pakete taip pat yra didžiausias šalies dienraštis Aftenposten.
Finansų sektorius
Vartojimo paskolos: Norvegijoje ženkliai augo vartojimo paskolų išdavimas. Norvegijos finansinės priežiūros tarybos duomenimis nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo vartojimo paskolų išdavimas augo 10,5 proc. ir 2018 m. pasiekė 103 mln. EUR. (duomenys nėra tikslūs, kadangi kol kas nėra centralizuoto registro). Finansų ministerija sukvietė pagrindinių šalyje veikiančių bankų atstovus ir paragino griežtinti paskolų išdavimą, arba Vyriausybė imsis veiksmų, kurie privers bankus imtis siūlomų priemonių. Norvegų vartojimas gan stipriai auga ir tai neblogai iliustruoja rekordiniai prieškalėdiniai pirkimai. Vien gruodžio 21 d. norvegai atliko 8,9 mln. atsiskaitymų kortele, išleisdami apie 400 mln. EUR, 1,9 proc. daugiau nei prieš metus.
Naftos fondas: šiuo metu vyksta “sostų karai” dėl fondo valdymo kontrolės. Viena stovykla, kurios šalininku yra ir Vyriausybės globalaus pensijų fondo (naftos fondo) pirmasis direktorius Knut N. Kjær (vadovavęs nuo 1997 iki 2008) siekia, kad Naftos fondas turėtų būti atskirtas nuo Norvegijos centrinio banko ir turėtų turėti savo autonominę tarybą ir valdybą. Pasak K.N.Kjaer, autonominės valdymo struktūros turėjimas leistų pasiekti geresnės fondo grąžos – pvz. dabartiniai investavimo kriterijai nėra pakankamai lankstūs, tad fondas negali pasiekti maksimalių rezultatų. K.N.Kjær prieštarauja antros stovyklos šalininkai, kurių priešakinėse linijose Finansų ministrė Siv Jensen, siekianti sustiprinti Finansų ministerijos ir Norvegijos banko vykdomą fondo kontrolę priimant naują Centrinio banko aktą.
Oslo akcijų birža: kelių Europos akcijų biržų konglomeratas Euroinext (valdanti akcijų biržas Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje) pateikė paraišką Oslo akcijų biržos 49,6 proc. akcijų įsigijimui už 636 mln. EUR.
Nekilnojamo turto sektorius
Nesitikima, kad prognozuojamas palūkanų normų augimas ženkliai paveiks Norvegijos nekilnojamo turto rinką (šiuo metu palūkanos nekilnojamam turtui įsigyti siekia apie 2,5 proc. ir prognozuojama, kad kils iki 3,7 proc. 2021 m.). Palūkanų augimą turėtų atsverti atlyginimo augimas ir NT pasiūla. Nekilnojamo turto pasiūla Norvegijoje išlieka istoriškai žema su teigiama korekcija 2018 m. Vienok, prognozuojama, kad investicijos į nuosavybę, kurios nuo 2014 m. išaugo 20 proc., mažės vis daugiau lėšų nukreipiant į verslą.
Norvegijos nekilnojamo turto brokerių organizacijos (Eiendom Norge) duomenimis lapkričio mėn. Fiksuotas 1,5 proc. Kainų kritimas nekilnojamo turto segmente (lyginant su spalio mėn.). Tačiau lyginant su analogišku laikotarpiu 2017 m. kainos vidutiniškai kilo 2 proc.: Osle (+4,7 proc.), Bergene (+0,3 proc.).
ICT sektorius
ICT Norway užsakymu atliktas tyrimas pirmą kartą parodė kokia yra Norvegijos ICT pramonės užsienyje parduotų produktų ir paslaugų vertė. 2018 m. ši vertė siekė 16,8 mlrd. EUR: 14 mlrd. EUR generavo užsienyje veikiančios Norvegijos ICT kompanijų dukterinės įmonės, tuo tarpu 2,8 mlrd. EUR generavo eksportas. Pagal sugeneruotą grąžą Norvegijos ICT pramonė yra trečia po naftos bei dujų ir žuvininkystės sektorių.
Žuvininkystės sektorius
2018 m. rezultatai žuvininkystės sektoriui buvo itin sėkmingi – tai apsprendė tiek didesni žvejybos rezultatai, tiek susilpnėjęs Norvegijos kronos kursas teigiamai įtakojantis Norvegijos produktų konkurencingumą užsienio rinkose. Šiaurinėje Norvegijoje pagautos žuvies vertė 2018 m. siekė 1,3 mlrd. EUR, 10 proc. daugiau nei 2018 m. (60 proc. sudaro Atlantinė menkė, likusi dalis – paltusas, juodadėmės menkės, ledjūrio menkės). Norvegija eksportuoja apie 95 proc. jūrinių maisto produktų. Didesnis pajamingumas atsispindėjo įmonių pelno ataskaitose ir darbuotojų atlyginimuose. Iki 39 EUR už kilogramą išaugusios menkės kainos sąlygoja, kad nedidelio žvejybos laivo kapitonas dabar uždirba daugiau nei Norvegijos premjerė (pvz. Iki 256 tūkst. EUR per metus, lyginant su premjerės E.Solberg alga – 171 tūkst. EUR per metus.
Derybos su ES: po derybų Bergene, Norvegija ir ES pasiekė susitarimą dėl žvejybos kvotų 2019 m. Susitarimas apima ir JK, tačiau numatomas atskiras planas “hard Brexit” atveju. Norvegijos suderėtos kvotos yra mažesnės dėl mažesnių žuvų išteklių. Šiaurės jūroje sumažinta Atlantinės menkės kvota 33% iki 5,004 t., mažėjo ir silkės kvotos.
Mažmenos ir didmenos prekyba
Norvegijos vyriausybė stiprina spaudimą rinkoje dominuojantiems mažmenos ir didmenos prekybininkams, kurie, spėjama, riboja konkurenciją. Daugiausia skundų dėl palankesnių kainų didmenininkams susilaukia maisto gamintojas Orkla, pieno produktų konglameratas Tine, gėrimų gamintojas Ringnes, mėsos gaminių didmenininkas Nortura.
Gruodžio mėn. Ekonomikos ministras Torbjørn Røe Isaksen pateikė Parlamentui 39 priemones kuriomis siekiama, kad sureguliuoti padėtį rinkoje. Tarp priemonių, platesnių įgaliojimų ir didesnės prieigos suteikimas Norvegijos konkurencinei tarnybai (Konkurransetilsynet). Tarnyba turės galimybę užklausti dėl dažnai slaptų susitarimų tarp tiekėjų ir didmenininkų dėl pardavimo sąlygų bei “lentynos mokesčio”.
Norvegijos maisto prekių rinkoje dominuoja NorgesGruppen, kuriai priklauso tokie prekybos tinklai kaip Meny, Kiwi, Spar bei Joker – 43,3 proc. Norvegijos rinkos. 29 proc. rinkos valdo Coop, ir 23,9 proc. – Rema. Nedideliam prekybos tinklui Bunnpris tenka 3,7 proc. NorgesGruppen taip pat valdo didmenos ir distribucijos kanalus.
Mažmeninių parduotuvių savininkai ginasi teigdami, kad didžiausią atsakomybę už aukštas maisto kainas turėtų prisiimti vyriausybė, kuri palaiko subsidijuojamą ir protekcionistį žemės ūkį bei „rinkos reguliatoriai“ – Tine (pieno pramonė) ir Nortura (mėsos pramonė). Kada pramonė pagamina daugiau pieno ar mėsos produktų, vartotojai nepajaučia kainų kritimo. Rinkos „reguliuotojai“ užšaldo ir sandėliuoja produkciją arba eksportuoja į užsienį. Tokiu būdu ribojama pasiūla ir išlaikomos aukštos kainos – pvz. mėsos dažnu atveju tris kartus aukštesnė nei kaimyninėje Švedijoje. Vienok, Norvegijos politikai nenusileidžia teigdami, kad Norvegijos prekybos tinklai gauna didelius viršpelnius pateikdami importuotos produkcijos pavyzdžius – pvz. importuotos sultys Norvegijoje kainuoja 5 eurus, o kaimyninėje Švedijoje du eurus ir pan.
Mainų ekonomika
Norvegijos geležinkeliai (NSB) užsipirko 400 nedidelių elektromobilių ir 2019 m. ketina startuoti su elektromobilių mainų projektu Osle pavadinimu „Din Bybil“ (Tavo miesto automobilis). Praktiškai atspindėtas LT „City Bee“ konceptas – vartotojai turės galimybę registruotis programos aplikacijoje, kurios pagalba galės atsirakinti autobobilį ir jį vairuoti. Automobilius bus galima vairuoti ir parkuoti bet kur trečiojo žiedo (dalinai- Oslo aplinkelis) ribose. Valdanti kompanija rūpinsis baterijų įkrovimu, tuo tarpu vairuotojai mokės tik už vartojimą – 0,5 eur už minutę arba 77 eur už 24 val. Ši automobilių mainų programa yra dalis franšizės susitarimo tarp NSB ir Danijos žaliojo mobilumo įmonės (Danish Green Mobility venture) – valdančios 400 elektromobilių Kopenhagoje ir turinčios apie 34,5 tūkst. vartotojų. Programa siekiama prisidėti prie Oslo ambicijos patapti nulinės taršos miestu.
Apgyvendinimo rinka
Norvegijos vyriausybė siekia sustiprinti trumpalaikės būsto nuomos reguliavimą aiškiau atskirdama gyvenamojo ir komerciniams tikslams naudojamo būsto sampratas. Vyriausybė siekia trumpalaikę nekilnojamo turto nuomą riboti iki 90 dienų per metus, suteikiant galimybę namų savininkų asociacijoms šį terminą sumažinti ar padidinti 30 papildomų dienų. Iš esmės siekiama pažaboti nakvynės paslaugų organizavimą internetu teikiančios įmonės Airbnb veiklą Norvegijos rinkoje. Teigiama, kad Airbnb veikla Norvegijoje prisideda prie nekilnojamo turto kainų augimo, kadangi turtas imamas įsigyti kaip investicija komerciniais tikslais. Norvegijoje Airbnb pagalba galima išsinuomoti 27,5 tūkst. Patalpas, o per Airbnb išnuomotų patalpų pajamos 2018 m. siekė 256 mln. EUR.
Informaciją paruošė: LR ambasada Norvegijos Karalystėje