Useful information

  • Norway: Market Overview – December 2018 (in Lithuanian)

     

    2019 m. Norvegijos ekonomistai pasitinka pakiliomis nuotaikomis. Šaliai prognozuojami palankesni ekonominiai metai nei 2018 m., kai Norvegija išlipo iš 2014 m. naftos kainų kritimo sąlygotos recesijos. 2019 m. planuojamas 2 proc. BVP augimas, sąlyginai žemos palūkanų normos, investicijų augimas naftos bei dujų sektoriuje ir palanki situacijia nekilnojamo turto rinkoje. Norvegijos įmonių konfederacijos duomenimis 2019 m. investicijų į energetikos sektorių didinimas gali siekti 15 proc., ne naftos sektorių įmonių investicijos 4,6 proc. Šis augimas prognozuojamas nepaisant Vyriausybės planuojamo perėjimo nuo ekspansinės fiskalinės politikos (kuria siekta kompensuoti naftos kainų kritimą ir naftos gavybos mažinimą) prie neutralesnės pozicijos – pajamų iš naftos naudojimą labiau siejant su ekonominiu augimu. Tvarus ekonominis augimas ir sąlyginai sekli darbo rinka įtakos norvegų finansus trimis pagrindiniais būdais – 1. manoma, kad 2019 m. pajamos augs vidutiniškai 3 proc. (labiausiai per 6 pastaruosius metus), 2. 2019 m. tikimasi bent dviejų palūkanų normų augimų – bus brangiau pasiskolinti lėšų, 3. sustiprėsianti Norvegijos krona pabrangins užsienio keliones. Norvegijos centrinis bankas pereina prie palūkanų normos kėlimo politikos ir prognozuojama, kad per artimiausius tris metus palūkanos bus keliamos 6 kartus.
    Ganėtinai stiprios vidaus rinkos pozicijos sąlygos didesnį Norvegijos ekonomikos atsparumą globalioms turbulencijoms – Brexit, prekybos karai ir pan. Tačiau globalių rinkų poveikis neišvengiamas – pirmiausia tai susiję su naftos kainų svyravimais, galimais prekybos karais, Brexit ir permainomis akcijų rinkose – kur Norvegijos globalus fondas investuoja 60 proc. už naftą ir dujas gautų lėšų (pvz. gruodžio mėn. smukus Apple akcijų kainai Norvegija per dieną neteko 540 mln. EUR.) Prognozuojama, kad Norvegijos eksportas 2018 m. augo 2,7 proc. bei tikimasi, kad 2019 m. jis augs dar daugiau.

    Nedarbas: Darbo ir gerovės direktorato (NAV) duomenimis gruodžio mėn. registruotas nedarbas siekė 63,5 tūkst. arba 2,3 proc. darbo jėgos (neįtraukia asmenų, kurie dalyvauja vyriausybės finansuojamose laikino įdarbinimo programoje; su jais bendras skaičius siektų 80 tūkst.). Nedarbas tarp imigrantų siekia 5,9 proc. o tarp likusios visuomenės dalies 1,7 proc. Imigrantų nedarbas per pastaruosius tris metus sumažėjo 22.2 proc. nuo 13 tūkst. Iki 10,2 tūkst. Per tą patį laikotarpį ne-imigrantų nedarbas mažėjo 21.9 proc.

    Rinkos indeksai: Norvegijos pirkimo vadybininkų indeksas lapkričio mėn. siekė 56.1 punktą, 0.1 punktu aukščiau nei spalio mėn. Norvegijos pirkimų ir logistikos asociacija pateikia tokias indekso sudedamąsias: gamybos produkcija augo 2.7 iki 57.7 punkto, užimtumas mažėjo 1.4 iki 53.1 punkto, nauji užsakymai mažėjo 0.4 iki 57.4 punkto, tiekėjų pristatymo laikas ir įsigijimų atsargos mažėjo 0.8 iki 61.4 punkto. Vartotojų pasitikėjimo indeksas, atspindintis nuotaikas dėl užimtumo, gruodį (trečią ketvirtį iš eilės) krito 2.9 punktais. Vartotojų įsigijimų indeksas, indukuojantis tikimybę pirkti vartotojiškas prekes, automobilius ir būstą, taip pat nukrito į žemiausią lygį šiais metais.

    Verslo struktūros
    Norvegijos įmonių konfederacijoje (NHO), vienijančioje 25 tūkst. Norvegijos įmonių, paskirtas naujas direktorius – Ole Erik Almlid (49), kuris lyg tol dirbo direktoriaus pavaduotoju. O.E.Almlid prisijungė prie NHO kaip komunikacijos direktorius 2013 m. po savo redaktoriaus karjeros eilėje laikraščių, tame tarpe ir Aftenposten. Ankstesnė direktorė – Kristin Skogen Lund pasitraukė iš posto 2018 m. rudenį pradėjusi vadovų studijas Ginkluotųjų pajėgų universiteto koledže. Ji perima CEO pareigas Schibsted grupėje, kurios nuosavybės pakete taip pat yra didžiausias šalies dienraštis Aftenposten.

    Finansų sektorius
    Vartojimo paskolos: Norvegijoje ženkliai augo vartojimo paskolų išdavimas. Norvegijos finansinės priežiūros tarybos duomenimis nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo vartojimo paskolų išdavimas augo 10,5 proc. ir 2018 m. pasiekė 103 mln. EUR. (duomenys nėra tikslūs, kadangi kol kas nėra centralizuoto registro). Finansų ministerija sukvietė pagrindinių šalyje veikiančių bankų atstovus ir paragino griežtinti paskolų išdavimą, arba Vyriausybė imsis veiksmų, kurie privers bankus imtis siūlomų priemonių. Norvegų vartojimas gan stipriai auga ir tai neblogai iliustruoja rekordiniai prieškalėdiniai pirkimai. Vien gruodžio 21 d. norvegai atliko 8,9 mln. atsiskaitymų kortele, išleisdami apie 400 mln. EUR, 1,9 proc. daugiau nei prieš metus.

    Naftos fondas: šiuo metu vyksta “sostų karai” dėl fondo valdymo kontrolės. Viena stovykla, kurios šalininku yra ir Vyriausybės globalaus pensijų fondo (naftos fondo) pirmasis direktorius Knut N. Kjær (vadovavęs nuo 1997 iki 2008) siekia, kad Naftos fondas turėtų būti atskirtas nuo Norvegijos centrinio banko ir turėtų turėti savo autonominę tarybą ir valdybą. Pasak K.N.Kjaer, autonominės valdymo struktūros turėjimas leistų pasiekti geresnės fondo grąžos – pvz. dabartiniai investavimo kriterijai nėra pakankamai lankstūs, tad fondas negali pasiekti maksimalių rezultatų. K.N.Kjær prieštarauja antros stovyklos šalininkai, kurių priešakinėse linijose Finansų ministrė Siv Jensen, siekianti sustiprinti Finansų ministerijos ir Norvegijos banko vykdomą fondo kontrolę priimant naują Centrinio banko aktą.

    Oslo akcijų birža: kelių Europos akcijų biržų konglomeratas Euroinext (valdanti akcijų biržas Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje) pateikė paraišką Oslo akcijų biržos 49,6 proc. akcijų įsigijimui už 636 mln. EUR.

    Nekilnojamo turto sektorius
    Nesitikima, kad prognozuojamas palūkanų normų augimas ženkliai paveiks Norvegijos nekilnojamo turto rinką (šiuo metu palūkanos nekilnojamam turtui įsigyti siekia apie 2,5 proc. ir prognozuojama, kad kils iki 3,7 proc. 2021 m.). Palūkanų augimą turėtų atsverti atlyginimo augimas ir NT pasiūla. Nekilnojamo turto pasiūla Norvegijoje išlieka istoriškai žema su teigiama korekcija 2018 m. Vienok, prognozuojama, kad investicijos į nuosavybę, kurios nuo 2014 m. išaugo 20 proc., mažės vis daugiau lėšų nukreipiant į verslą.

    Norvegijos nekilnojamo turto brokerių organizacijos (Eiendom Norge) duomenimis lapkričio mėn. Fiksuotas 1,5 proc. Kainų kritimas nekilnojamo turto segmente (lyginant su spalio mėn.). Tačiau lyginant su analogišku laikotarpiu 2017 m. kainos vidutiniškai kilo 2 proc.: Osle (+4,7 proc.), Bergene (+0,3 proc.).

    ICT sektorius
    ICT Norway užsakymu atliktas tyrimas pirmą kartą parodė kokia yra Norvegijos ICT pramonės užsienyje parduotų produktų ir paslaugų vertė. 2018 m. ši vertė siekė 16,8 mlrd. EUR: 14 mlrd. EUR generavo užsienyje veikiančios Norvegijos ICT kompanijų dukterinės įmonės, tuo tarpu 2,8 mlrd. EUR generavo eksportas. Pagal sugeneruotą grąžą Norvegijos ICT pramonė yra trečia po naftos bei dujų ir žuvininkystės sektorių.

    Žuvininkystės sektorius
    2018 m. rezultatai žuvininkystės sektoriui buvo itin sėkmingi – tai apsprendė tiek didesni žvejybos rezultatai, tiek susilpnėjęs Norvegijos kronos kursas teigiamai įtakojantis Norvegijos produktų konkurencingumą užsienio rinkose. Šiaurinėje Norvegijoje pagautos žuvies vertė 2018 m. siekė 1,3 mlrd. EUR, 10 proc. daugiau nei 2018 m. (60 proc. sudaro Atlantinė menkė, likusi dalis – paltusas, juodadėmės menkės, ledjūrio menkės). Norvegija eksportuoja apie 95 proc. jūrinių maisto produktų. Didesnis pajamingumas atsispindėjo įmonių pelno ataskaitose ir darbuotojų atlyginimuose. Iki 39 EUR už kilogramą išaugusios menkės kainos sąlygoja, kad nedidelio žvejybos laivo kapitonas dabar uždirba daugiau nei Norvegijos premjerė (pvz. Iki 256 tūkst. EUR per metus, lyginant su premjerės E.Solberg alga – 171 tūkst. EUR per metus.

    Derybos su ES: po derybų Bergene, Norvegija ir ES pasiekė susitarimą dėl žvejybos kvotų 2019 m. Susitarimas apima ir JK, tačiau numatomas atskiras planas “hard Brexit” atveju. Norvegijos suderėtos kvotos yra mažesnės dėl mažesnių žuvų išteklių. Šiaurės jūroje sumažinta Atlantinės menkės kvota 33% iki 5,004 t., mažėjo ir silkės kvotos.

    Mažmenos ir didmenos prekyba
    Norvegijos vyriausybė stiprina spaudimą rinkoje dominuojantiems mažmenos ir didmenos prekybininkams, kurie, spėjama, riboja konkurenciją. Daugiausia skundų dėl palankesnių kainų didmenininkams susilaukia maisto gamintojas Orkla, pieno produktų konglameratas Tine, gėrimų gamintojas Ringnes, mėsos gaminių didmenininkas Nortura.

    Gruodžio mėn. Ekonomikos ministras Torbjørn Røe Isaksen pateikė Parlamentui 39 priemones kuriomis siekiama, kad sureguliuoti padėtį rinkoje. Tarp priemonių, platesnių įgaliojimų ir didesnės prieigos suteikimas Norvegijos konkurencinei tarnybai (Konkurransetilsynet). Tarnyba turės galimybę užklausti dėl dažnai slaptų susitarimų tarp tiekėjų ir didmenininkų dėl pardavimo sąlygų bei “lentynos mokesčio”.
    Norvegijos maisto prekių rinkoje dominuoja NorgesGruppen, kuriai priklauso tokie prekybos tinklai kaip Meny, Kiwi, Spar bei Joker – 43,3 proc. Norvegijos rinkos. 29 proc. rinkos valdo Coop, ir 23,9 proc. – Rema. Nedideliam prekybos tinklui Bunnpris tenka 3,7 proc. NorgesGruppen taip pat valdo didmenos ir distribucijos kanalus.

    Mažmeninių parduotuvių savininkai ginasi teigdami, kad didžiausią atsakomybę už aukštas maisto kainas turėtų prisiimti vyriausybė, kuri palaiko subsidijuojamą ir protekcionistį žemės ūkį bei „rinkos reguliatoriai“ – Tine (pieno pramonė) ir Nortura (mėsos pramonė). Kada pramonė pagamina daugiau pieno ar mėsos produktų, vartotojai nepajaučia kainų kritimo. Rinkos „reguliuotojai“ užšaldo ir sandėliuoja produkciją arba eksportuoja į užsienį. Tokiu būdu ribojama pasiūla ir išlaikomos aukštos kainos – pvz. mėsos dažnu atveju tris kartus aukštesnė nei kaimyninėje Švedijoje. Vienok, Norvegijos politikai nenusileidžia teigdami, kad Norvegijos prekybos tinklai gauna didelius viršpelnius pateikdami importuotos produkcijos pavyzdžius – pvz. importuotos sultys Norvegijoje kainuoja 5 eurus, o kaimyninėje Švedijoje du eurus ir pan.

    Mainų ekonomika
    Norvegijos geležinkeliai (NSB) užsipirko 400 nedidelių elektromobilių ir 2019 m. ketina startuoti su elektromobilių mainų projektu Osle pavadinimu „Din Bybil“ (Tavo miesto automobilis). Praktiškai atspindėtas LT „City Bee“ konceptas – vartotojai turės galimybę registruotis programos aplikacijoje, kurios pagalba galės atsirakinti autobobilį ir jį vairuoti. Automobilius bus galima vairuoti ir parkuoti bet kur trečiojo žiedo (dalinai- Oslo aplinkelis) ribose. Valdanti kompanija rūpinsis baterijų įkrovimu, tuo tarpu vairuotojai mokės tik už vartojimą – 0,5 eur už minutę arba 77 eur už 24 val. Ši automobilių mainų programa yra dalis franšizės susitarimo tarp NSB ir Danijos žaliojo mobilumo įmonės (Danish Green Mobility venture) – valdančios 400 elektromobilių Kopenhagoje ir turinčios apie 34,5 tūkst. vartotojų. Programa siekiama prisidėti prie Oslo ambicijos patapti nulinės taršos miestu.

    Apgyvendinimo rinka
    Norvegijos vyriausybė siekia sustiprinti trumpalaikės būsto nuomos reguliavimą aiškiau atskirdama gyvenamojo ir komerciniams tikslams naudojamo būsto sampratas. Vyriausybė siekia trumpalaikę nekilnojamo turto nuomą riboti iki 90 dienų per metus, suteikiant galimybę namų savininkų asociacijoms šį terminą sumažinti ar padidinti 30 papildomų dienų. Iš esmės siekiama pažaboti nakvynės paslaugų organizavimą internetu teikiančios įmonės Airbnb veiklą Norvegijos rinkoje. Teigiama, kad Airbnb veikla Norvegijoje prisideda prie nekilnojamo turto kainų augimo, kadangi turtas imamas įsigyti kaip investicija komerciniais tikslais. Norvegijoje Airbnb pagalba galima išsinuomoti 27,5 tūkst. Patalpas, o per Airbnb išnuomotų patalpų pajamos 2018 m. siekė 256 mln. EUR.

    Informaciją paruošė: LR ambasada Norvegijos Karalystėje

  • Norway: Market Overview – October 2018 (in Lithuanian)

     

    Pagrindiniai ekonominiai rodikliai:

    2017

    2018

    2019

    Realaus BVP augimas

    2,0

    2,3

    2,7

    Užimtumas (pokytis nuo praėjusių metų)

    1,1

    1,6

    1,3

    Nedarbo lygis

    4,2

    3,8

    3,7

    Pensijų fondo panaudojimas biudžetui (%)

    2,9 2,6

    2,7

    *Norvegijos statistikos departamentas

    VALSTYBĖS BIUDŽETAS

    Spalio mėn. Vyriausybė pristatė 2019 m. biudžeto projektą. Biudžeto projektas signalizuoja apie atsigaunančią Norvegijos ekonomiką, kuri atsitiesia nuo 2014 m. naftos kainų kritimo sąlygoto santykinio nuosmukio. Planuojama, kad Norvegijos ekonomika kitais metais augs 2,7 proc., tuo tarpu nedarbas sieks apie 3,7 proc. Biudžeto struktūra atspindi siekį subalansuoti politinių jėgų interesus.

    Labiausiai turėjo būti pamaloninta krikščionių demokratų partija. Biudžete užfiksuotas krikdemų partijos siekis sumažinti įmonių pelno mokestį nuo 23 iki 22 proc., 7,1 proc. iki 4 mlrd. EUR. padidinti užsienio pagalbą. Vyriausybė tris kartus padidina įsileistinų į šalį pabėgėlių kvotą. Biudžete numatytos didesnės išmokos šeimoms su mažais vaikais, didesnis mokytojų finansavimas, platesnis programų, orientuotų į skirtumų mažinimą tarp pasiturinčių ir neturtingų gyventojų, rėmimas. Papildomas lėšas numatyta skirti vyresnių žmonių globai, psichologinės pagalbos paslaugoms, tyrimams ir švietimui, policijos ir kultūros įstaigoms.

    Atsižvelgta į opozicinės Centro partijos interesus – numatytos didesnės išmokos nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams, didžiausiems Centro partijos rėmėjams. 56,3 mln. EUR padidinamos išmokos Norvegijos nacionalinei gvardijai, kuri taip pat artima Centro partijai. 7,7 mln. EUR bus papildomai skirta transporto infrastruktūros projektams (Centro partija pasisako už kėlių, tiltų ir tunelių statybas).

    KITI STATISTINIAI DUOMENYS

    Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame konkurencingumo reitinge Norvegija krito keliomis pozicijomis žemyn ir užėmė 16 vietą. Norvegiją lenkia kaimyninės Švedija, Danija ir Suomija. Norvegijos reitingą žemyn labiausiai nutempė šalies progresas infrastruktūros, finansų rinkų ir inovacijų srityje.

    Iki 2018 m. rugsėjo, lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, 13,4 proc. išaugo įmonių bankrotų skaičius. Šiais metais bankrutavo 3,738 įmonės. Daugiausia bankroto bylų atverta Vakarinėje dalyje – More og Romsdal, Sogn ir Fjordane regionuose. 31.7 proc. išaugo bankrotų skaičius mažmenos prekyboje ir 18 proc. statybų sektoriuje.

    TARPTAUTINĖ PREKYBA

    Rugsėjo mėn. Norvegijos tarptautinės prekybos balansas buvo teigiamas ir siekė 2 mlrd. EUR. Prekių ir paslaugų eksportas siekė 8,5 mlrd. EUR, tarp jų naftos eksportui teko 2.7 mlrd. EUR. Importas siekė 6.3 mlrd. EUR.

    Norvegija prisijungė prie ES bylos prieš JAV dėl importo muitų plienui ir aliuminiui. JAV prezidentas D. Trumpas iniciavo 25 proc. importo mokestį plienui ir 10 proc. importo mokestį aliuminiui. Pasak Norvegijos UR ministrės I.E.Soreide naujai įvesti muito mokesčiai pažeidžia PPO reguliacinę bazę. Norvegija, kartu su kitomis ES valstybėmis ir Kanda, Indija, Kinija, Meksika, Rusija, Šveicarija bei Turkija bandė klausimą taikiai išspręsti „konsultacijose“ su JAV delegacija PPO Ženevoje. Tačiau derybos nebuvo sėkmingos. Norvegijos plieno eksportas į JAV nėra ženklus ir siekia apie 9,5 mln. EUR. Tačiau Norvegija yra linkusi paremti ES ir ypač Vokietiją, kuri yra didžiausia Norvegijos rinka vietoje gaminamoms automobilių detalėms. JAV pakėlus importo mokesčius automobiliams iš Vokietijos, nukentėtų ir Norvegijos gamintojai.

    SEKTORINĖS NAUJIENOS

    Bankinis sektorius
    Norvegijos centrinis bankas paliko nepakeistą bazinį palūkanų normos dydį – 0,75 proc. – nepaisant tarptautinės akcijų rinkos turbulencijos spalio mėn. ir silpnėjančio Norvegijos kronos kurso. Rugsėjo mėn. Norvegijos centrinis bankas pakėlė bazinį palūkanų normos dydį 0,25 proc. punktais, pirmą kartą po Norvegijos ekonomikos santykinio nuosmukio kurį sąlygojo naftos kainų kritimas 2014 m. Ekspertų nuomone, krona yra per silpna atsižvelgiant į šalies ekonomikos fundamentus. Paprastai krona yra veikiama naftos kainos svyravimų, krentant naftos kainai– krona silpnėja.

    Naftos sektorius
    Norvegijos pensijų fondas: vyksta diskusijos, kad Fondas (administruojantis ir investuojantis iš naftos ir dujų pramonės gaunamas lėšas) turėtų atitraukti ilgalaikes investicijas iš naftos ir dujų sektoriaus dėl prognozuojamo šio sektoriaus vaidmens mažėjimo energetikoje bei nepalankių aplinkosauginių prognozių. Šios linijos laikosi Fondo valdytojai, tame tarpe ir Norvegijos centrinis bankas. Vienok, tam nepritaria Finansų ministerija, laikydamasi pozicijos, kad turimi 6 proc. aktyvų naftos sektoriuje galbūt galėtų būti pamažinti parduodant valstybės valdomų akcijų dalį (67 proc.) kompanijoje Equinor (buvusi Statoil).

    Norvegijos Globalus valstybinis pensijų fondas (Statens pensjonsfond utland) buvo įkurtas 1998 m. siekiant iš naftos sektoriaus valstybės gaunamas lėšas tinkamai investuoti ateities kartų labui ir tuo pačiu finansuoti valstybės mokamas pensijas gyventojams, stabilizuoti šalies ekonomiką apsaugant nuo krizių ir perkaitimo. Praėjus 20 m. nuo įkūrimo pradžios fondas šiuo metu yra didžiausias valstybinis turto fondas pasaulyje, vienas pagrindinių žaidėjų tarptautinėje akcijų biržoje ir pastaruoju metu – nekilnojamo turto rinkoje. Šiuo metu fondo valdomų aktyvų rinkos vertė siekia 891 mlrd. EUR (rugsėjo 30 d. duomenys). 2018 m. III Q fondo investicinės veiklos rezultatas – 18.3 mlrd. EUR. Ši suma prilygo 2,1 proc. fondo vertės ir tai gerokai mažiau nei vidutinė fondo grąža per pastaruosius 20 m., kuri atskaičius administravimo kaštus ir infliaciją siekė 4 proc.

    3 proc. fondo lėšų (anksčiau buvo 4 proc.) vyriausybė turi teisę kasmet skirti šalies biudžetui finansuoti ir subalansuoti. Kadangi fondo kaupiamų lėšų bazė auga, svarstoma sumažinti procentinę dalį, kurią vyriausybė galėtų skirti šalies biudžetui.

    Norvegijos valstybinė naftos kompanija Equinor (buvusi Statoil) atrado svarbų naftos telkinį Barenco jūroje, iš kurio gali būti išgauta apie 25 mln. barelių naftos (1 barelis = 115.63 litrai). Telkinys aptiktas bendradarbiaujant su Italijos naftos bendrove ENI ir Norvegijos naftos sektoriaus licencijavimo bendrove Petoro. Manoma, kad telkinio eksploatacijos pelningumo žemutinis slenkstis yra 35 JAV doleriai už barelį.

    Equinor III Q veiklos pelnas siekė 4,2 mlrd. EUR. Lemiamą įtaką geriems rezultatams turėjo veiklos optimizavimas ir auganti naftos kaina.

    Statybų sektorius
    Rugsėjo-spalio mėn. krito naujų ir senesnės statybos pastatų kainos Norvegijoje. Panašu, kad slūgsta nuogąstavimai dėl nekilnojamo turto rinkos perkaitimo. Nuo vasario iki balandžio mėn. 4 proc. naujų būstų kaina buvo sumažinta, tuo tarpu laikotarpiu nuo birželio iki rugpjūčio šis rodiklis pasiekė 8 proc. Pasak ekspertų, siekdami paskatinti prekybą nekilnojamo turto vystytajai mažina būsto kainas. Rugpjūčio mėn. lyginant su analogišku praeitų metų laikotarpiu būsto pardavimai krito 22 proc.

    Turizmo sektorius
    Bergeno miesto administracija kreipėsi į centrinę valdžią siekdama apriboti kruizinių laivų skaičių per parą iki trijų vienetų (apie 8000 turistų). Bergeno gyventojai baiminasi, kad nereguliuojami pertekliniai turistų srautai gali pakenkti Bergeno kaip turistinės vietos reputacijai. Įvesti panašias priemones taip pat svarsto Stavangeris. Teigiama, kad iš atvykstančių turistų miestai gauna minimalią naudą, kadangi į kruizinių laivų paketą įskaičiuotos nakvynės ir maitinimo paslaugos, tad vietos restoranai ir viešbučiai naudos praktiškai negauna.

    Automobilių sektorius
    Mokesčių nuolaidos, taikomos siekiant paskatinti elektra varomų automobilių įsigijimą Norvegijos valstybei kasmet kainuoja 2,6 mlrd. EUR. Nuo 2012 m. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. elektra varomų automobilių pirkimai augo nuo 3 proc. iki 26 proc. Taip pat augo hibridinių automobilių įsigijimai, benzinu varomų liko stabilūs, tuo tarpu dyzelinių automobilių pirkimai krito. Rugsėjo mėn. 45,3 proc. Norvegijoje parduotų naujų automobilių buvo elektromobiliai (neįskaičiuojant hibridinių automobilių). Populiariausi modeliai – Tesla Model X (1,234 registracijos), Nissan Leaf (1,071), Tesla Model S (782), BMW i3 (458).

    E-komercija
    Norvegijos namų ūkiai 2017 m. internetu pirko prekių ir paslaugų iš užsienio už 4,2 mlrd. EUR. Tai trigubai didesnis rodiklis nei 2012 m. Paslaugų įsigijimas internetu taip pat išaugo – jei 2012 m. jų pirkta už 1,04 mlrd. EUR, tai 2017 m. įsigijimai pasiekė 1,9 mlrd. EUR.

    Energetika
    Valstybės valdoma įmonė Statkraft įsigijo Airijos ir Didžiosios Britanijos vėjo jėgainių įmonę Element Power Group. Įsigijimas apima Element Power Ireland Ltd ir tris UK įmones tuo pačiu papildant turimą portfelį 1300 MW generuojančiomis vėjo jėgainėmis Airijoje ir 250 MW vėjo jėgainėmis UK. Statkrafts siekia iki 2025 m. padidinti savo portfelį vėjo jėgainėmis kurių bendras pajėgumas siektų 6000 MW.

    Maisto sektorius
    Nepaisant Norvegijoje išaugintos avienos ir ėrienos pertekliaus, Norvegija iki spalio mėn. importavo 390 t. mėsos, iš kurių 100 importuota iš Naujosios Zelandijos. Rinkos reguliatorius – Nortura, prognozuoja, kad bendras mėsos importas sieks 906 t., pasiekdamas su kvotas, sutartas su Islandija ir PPO.

    Įmonių relokacija
    Įmonė Jøtul, mediena kūrenamų krosnių gamintojas perkelia savo gamybą iš Norvegijos į Lenkiją. Įmonė atleidžia apie 100 darbuotojų Norvegijoje ir 70 Danijoje. Pasak įmonės atstovų, Jøtul gana ilgą laiką dirbo nuostolingai. Buvo žvalgomasi į Rytų Europos valstybes siekiant surasti optimaliausią vietą produkcijos gamybai. Galiausiai apsistota ties Lenkija, kuri pasiūlė geriausią darbo jėgos ir logistikos kaštų alternatyvą.

    Įmonė turi gamyklą Fredrikstad‘e, kur dirba apie 280 darbuotojų. Jøtul anksčiau priklausė didžiausios opozicinės jėgos – Darbo partijos lyderiui Jonas Gahr Store. Pastaruoju metu įmonę įsigijo OpenGate Capital.

    Informaciją paruošė: LR ambasada Norvegijos Karalystėje

  • NORWAY: tax system and practices

     

    – Presentation by the Norwegian Tax Administration – Skatteetaten
    – Presentation by the Ministry of Finance of the Republic of Lithuania
    – Presentation by the Lithuanian Tax Authority – VMI

    More information by Contus Anna Regnskapsbyrå AS in Lithuanian language: 

    – Kaip pasirinti teisingą įmonės formą Norvegijoje? 
    – Individualios įmonės steigimas Norvegijoje:  
    – NUF`o registracija Norvegijoje: 
    – NUF`o apmokestinimas: 
    – AS įmonės steigimas Norvegijoje:

  • Requirements for Norwegian-registered foreign companies (NUF) posting their employees to business trips

     

    As of 1 July, 2017, Norwegian law imposes that NUFs must follow the strict regulations of applying Health and Safety Regulations (HMS) and duty to train Managers (complete an obligatory HMS course), to choose and train HMS representatives (Verneombud), as well as to comply with the requirements of the Labor Code (Arbeidsmiljøloven).

    READ MORE (in Lithuanian language)

Newsletter

Register and you will be the first to know all news

Advertisements